7 cigaretės iki ramybės

Vakaras…
Sėdžiu ir lėtai visais plaučiais traukiu nikotiną į save. Vienas dūmas, antras. Ties trečiu jau baigiu užmiršti šios dienos nutikimus: kaitinantį karštį, spiginančią saulę pro kurią negali nei prasimerkti.
Įtraukiu dar vieną dūmą ir atrodo pagaliau stojo ramybė.
Pro plačiai atidarytus langus girdisi švelnus lapų čiūženimas, pasigirsta vienas kitas paukščio giesmės akordas.
Ramu…

Įtraukiu paskutinį dūmą ir suprantu, kad visa tai buvo tik iliuzija.
Vėl mintimis grįžtu pas tave. Prisimenu tą paskutinį mūsų susitikimą ir staiga aplanko suvokimas, kad tau šlama visai kiti lapai or girdisi kitos paukščių giesmės. Pradedu mąstyti: kur tu? Su kuo tu? Ar tu laimingas? Ir ar vis dar pagalvoji apie mane?
Kiekvienas tas klausimas lyg kuolas smeigia visą kūną išilgai.
Prisidegu antrą. Nuoširdžiai noriu nebegalvoti, bet mintys vis bėga pas tave. Noriu įkvėpti, bet gumulas gerklėje suspaudęs visus mano kvėpavimo takus. Pravirkstu. Vis dėl to nebuvo ramu.