Viduramžiai

viduramžiai parbėga su šypsena plačia
blizgučiais pasirėdę tarsi nieko
mes juokiamės ir valgom o šalia
laužuose raganos ir vėl be grieko

kasdieną tūkstančiai į uostą atkeliauja
vertybių šukės Kinijos niekučiai
akyse džiaugsmas ir širdy darna
kol tyliai dūsta šiukšlėse vaikučiai

nukirstas medis parduoti miškai velniams
užmigt ant lovos nebrangios pušinės
palikti gražią dykumą vaikams
ir laukt mirties bitutės paskutinės

kaip užkastas likimui paliktas šuva
viltingai paskutinį orą geria
riaumoja žemė ir bendra jėga
blizgučių fiesta gauna savo galą