Kristina Gudmonaitė 1985 07Į ryto tylą,
miglos lai kyla...
O mes taip viliamės,
nelis Joninių rytą.
Rasa, rasotas rytas.
Ir svajos nepakito -
krinta rasa
Rasų rytą...
Oi lijo nulijo...
Oi vijosi upėtakis,
šaknyse lelijos,
sapnai Joninių rytą
gijo atgijo...
Supasi vandens
čiuožikas
gijose lelijos.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2025-06-24 10:57
Blogas komentaras Rodyti?
2025-06-25 14:39
Aš du priekinius posmelius nuimu ir tada man gaunasi tolygų keturiems, o jei būtų visi keturi, tada jau būtų tik du trys, aha.
Blogas komentaras Rodyti?
2025-06-25 14:38
Gerai, kad nėra to žalčio, nes jau būtų pernelyg paprasta, pernelyg tiesmukiškai Joniška, o tada jau ir pačios Joninės turėtų būti kažkiek tai mandresnės, ne tokios paprastutės, o tokias paprastutes tai žaltys dar labiau supaprastintų taip, kad jau visai, o va upėtakis...še tau, šmaukšt ir upėtakis, viskas būtų gerai, tik va tos viltys pradžioje, kad nelis...nu jos truputuką numuša eiliuką...aha.
Blogas komentaras Rodyti?
2025-06-25 11:09
Lyg ir pagavau Joninių nakties sutartinės motyvą, kažkas liaudiško, seno, pamiršto...Tas oi lijo, nulijo, gijo atgijo, gerai suskambėjo. Jeigu lelijose ne upėtakis, o koks žaltys būtų įsirangęs, tai duočiau 5, dabar šiek tiek mažiau.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |