Aš būčiau klevas

Jei leistų Dievas,
vėl iš naujo gimti,
aš būčiau klevas,
vienišas prie kelio
ir tą vienatvę,
tarsi sėklas sudaiginčiau,
užaugtų smilgos,
vėjo kasos žalios.

Vienatvė nebaisu,
kai paukščiai čiulba,
kai nuprausia lietus su saule,
aš būčiau klevas,
o many gyventų siela,
poeto nepatekusio į dangų.