Remigijus Sabulis buvo pasiklydęs

Remigijus pažiūrėjo į mane tarsi tikrino ar aš klausausi, ką jis kalba.
Mes stovėjom prie Dariaus ir Girėno lėktuvo nuolaužų stendo Kauno Karo muziejuje.
Remis šluostėsi prakaitą, braukė nosine (būtent nosine, o ne servetėle) . Tą nosinę jis išsitraukdavo iš užpakalinės džinsų kišenės. Puiki  siuvinėta nosinė, kokias Agatos Kristi aristokratai atsitiktinai palieka nusikaltimo vietoje…
“ Turiu sodybą Gražutės regioniniam parke. Tai tokia vieta, kurią reikia pamatyti. Kasmet kada važiuojam pirmą kartą po žiemos - visada ilgai klaidžiojam kol surandam savo sodybą. Nieko nuostabaus ta sodyba. Kaimo troba ir tiek, bet apylinkės - mistiškos. Kartą išėjau grybauti... Už kalvos pasukus, ten tokia makalynė . Krypties jokios. Einu ir grybauju. Galima taip nueiti, kad negalėsi net sugrįžti. Aš nemeluoju. Pasiklydau. Turėjau tik dvi cigaretes. Einu į vieną pusę - ne ten nepraeisiu… Pajutau, kad eiti reikia ten, kur pro medžius šviesa krinta. Nu, velnias, einu ir negaliu patikėti - visiškai nepažįstama vietovė. Ir pelkėta - niekada čia nebuvau atėjęs, nors jau penki metai vaikštinėjau po apylinkes. Ir kaip nustebau  pro medžius pamačiau vandenį. Nepažįstamas vandens telkinys.. Einu vandens link, o ten smėlio krantai. Balta, balta lagūna…Einu, ir negaliu prieiti…lagūna tarsi išnyksta ir tolsta… Nebuvau gėręs tą savaitgalį, va, prisiekiu.  Pasiklydau mirtinai. Nežinojau kur eiti. Taip susigraudinau. Iš nevilties. Galėjau apsiverkti. Kada surūkiau antrą cigaretę apsisukau . Kartojau ramiai. ir kopiu į kalvą, kad pažiūrėti, kur aš esu..
O už eglaičių kaip tik kelias į mano sodybą. Grįžau ir vis negaliu užmiršti: buvo ta balta lagūna ar nebuvo?  Žmonai sakau: einam, gal man tik vienam vaidenasi…
Išėjom. Paeinam vos už eglyno ir vėl man balta, balta lagūna… o žmonai - ne. Kas tai galėjo būti? “
Remio filmas “ Lituanikos paslaptis”  baigiasi mistiška prielaidą, kad Darius,  krentant lėktuvui, jaučia nerimą ir savo mirtį.
Kaip filmo scenaristas aš buvau kategoriškai prieš, nes galvojau apie tyliai kabinoje šalia Dariaus miegantį Girėną, kuris jokios mistikos nejautė. Jis, galvojo apie tą šimtą dolerių, kuriuos įsisiuvo į marškinių apykaklę.
Aš manau, kad Remis, kaip ir toje sodyboje, sugalvojo, kad Darius  matė baltą, baltą lagūną ir didelį nežinomą vandens telkinį.
Kada lėktuvas krito buvo juoda, juoda naktis ir plonos žemos pušys, o lakūnas  neperdavė  laukiantiems Kauno oro uoste
“Viskas bus gerai, mes pasieksime Lietuvą”