Vasarėja

Išbrido palaukėm žiedais apsipylus,
Laukuos rugių plaukė kasas išsipynus,
Surinko rasas jom gaivinos ir supos
Vaivorykščių tiltuos lietuj išsidūkus.

Čia vasara tu, - aš tavęs pasiilgau
Su žemuogių skoniu ant pievinių smilgų.
Voratinklių gijose painioji protą
Ant skruostų degi saulės lūpom bučiuota.

Dangus taip arti, jau nebūna arčiau -
Lubinų apsupty pievom plaukia, - mačiau!
O kad žemę pajusti, nei toli, nei arti
Aguonėlės pražysta ir liepsnoja širdy

Ugnimi šilto vėjo - linguoja laukai,
Nes aplink vasarėja ir žydi sapnai.
Čia vasara tu, kai saulėlydžių laikas
Ant ramunių baltų naktį šviesią užlaiko.

Aš tavęs pasiilgau-  žalio vėjo glėby
Braido vakaras ilgas - vasarėja širdy.
Saulės skruostai išbluko ant rausvų dobilų
Ir dangus atsisuko, nes čia vasara tu.