Pilkos dienos lašuos

Lietus, lietus tai kas, kad gegužinis,
Bet vėjas šaltas išpins beržams kasas,
Linksta prie žemės gluosnis nusiminęs
Ir jam lietus apsunkino šakas.

Man irgi liūdna, nes dangus pilkėja,
Nes obelys ir tos tuoj nusirengs -
Baltus žiedus nuneš palaidas vėjas,
Šalti lašai langų stikluos barbens.

O dar liūdniau, kad šios pilkos dienos
Lietaus balse aš tavęs negirdžiu,
Tik žiba akys tekančiuos lašuos.
Neužsimerk - aš į tave žiūriu.

O mano Meile, kaip aš be tavęs,
Kai žemę merkia gegužiniai lietūs?
O tau kaip sekas, kaip tau be manęs?
Stikluos langų žibės lašeliai šviesūs.