Šiąnakt labai labai
juokingai kurkė varlės
Šlaite pražydo obelis
Girgž girgžt girgždėjo
vartelių vyriai
Nieko tokio
Drugelių sparneliai primena žiedlapius
Tebe Būni
kai leidi savo balsą paukščių klyksmui nešiot
Kai atiduodi savo kojas žygeivio batams
Kai padedi širdį
vidury miesto aikštės
Ir ramu
Ramu taip
kaip visiškai
Totaliai
Mirtinai
susimovus
Jau nieko blogiau
nenutiks
Tu būni
O aš
tebe Sprendžiu vaikystės uždavinius
Jei iš taško A
upe paleisiu popierinį laivelį
Per kiek laiko jis pasieks
Tikslą
Šviesa
yra tamsos riksmas
Anoj pusėj miško
fleitininkas groja fleita
Negirdžiu bet matau
kaip į taktą pakyla
varnos
Matau
kaip medžioklio strėlė
Perveria saulę
Ji pasvyra
O Tu
tebe Stovi ant uolos
Ir jei išskėstum rankas
Nesu tikra kad neskristum
Nieko tokio
Tai drugelio sparneliai
tarpumenty dygsta
Šiemet atrodo išprotėjo vyšnios
Tikrai tikrai tai nutiko
Prie negyvenamo namo
žydi svarainis
Tai už jį svirplelis juodas
gieda vakarinę
psalmę