Buitiškai rami egzistencija

Šiąnakt sapnavau medį
Medį iki dangaus
Ir jis buvo aplipęs obuoliais
Ir mes visi ant jo augome
Augome labai įvairūs
Kai kurie buvo itin gražūs
Skirti obuolienei
Tik rinktiniai obuoliai
Kiti buvo šiek tiek supuvę
Bet dar galimi valgyti
Kiti visai
Bet dar laikėsi įsikibę medžio
Kiti jau gulėjo po medžiu
Laukė
Ir akimirką suvokiau
Jog visumoje pakako
Vien būti
Ir tame buvime laimė
Užsimiršime
Deformacijos
Neiškraipo esmės
Tik suteikia šiek tiek
Išskirtinumo
Nei strazdana
Nei ne vietoje augantis apgamas
Ar skirtinga vibracija krentant
Nepadaro iš esmės
Mūsų blogais
Mes esame tai kas esame
Ir tai mus padaro
Panašiais
Tik su skirtingomis patirtimis
Nes supuvęs obuolys
Nėra pabaiga
Mes sėkla
Idėja naujiems medžiams
Ir vien dėl to nėr ko baimintis