Turtingas jaunikis

Kada ją paliko vyras, Mylimoji, motinos įkalbėta, nusipirko sodybą ant ežero kranto.
Motina verkė, reikalavo, kad  ežero pakrantėje maumedžio medienos  tiltelis būtų ne mažiau kaip dešimt metrų į ežero vidurį.
„ Dabar kasdien sėdėk ant to tiltelio ir lauk“  burtininkės balsu tarė motina.
Vakarais, apsirengusi gražiausiais išeiginiais rūbais, ant stiprios medienos tilto, moteris laukė naujo vyro.
Turtingo, nuolankaus, dosnaus jaunikio, atplauksiančio balta greitaeige vieno irklo valtele.
Turėjo viltį gauti turtą ir garbę iš jo rankų.
Puse vasaros praėjo bemindžiojant kietą tiltelį.
Susinešiojo vakaro rasos paliesti bateliai, išbluko balto sijono marmuras, ištrupėjo krakmolas iš spalvingos bliuzelės.
Ruduo žvelgė į išverktas akis.
Valtelės, skubančios nuotakai į gniaužtus – nebuvo.
Mylimoji bėgo žiūrėti, ką atnešė žila ežero banga.
Nuskendo paskutinė viltis sudužusi į medinį tiltą.
Ji atstatė vėjui verkiantį veidą .
Vėjas sukinėjo jos galvą, rovė plaukus, nešė tarp dantų smėlį. Nusivylimą galėjo išblaškyti tik ilgiems metams užsidarant vyrų ir moterų vienuolyne.
Nusileido pievomis vakaro migla.
Niekas neišlindo iš rūko.
Mylimoji, vilkdama kojas, nematydama kelio užverktomis akimis, nuėjo krautis daiktų ir išsikviesti taksi vienuolyno link.
Paskambino motina.
“ O tu žiūrėjai į gelmę? ”
“ Pasakyčiau kur žiūrėjau... ”
“ Grįžk ir pažiūrėk į gelmę”
Mylimoji atsidūrė tiltelio gale ir pažvelgė į gelmę.
Pro lelijų lapus iš tamsybių žvelgė dvi žmogiškos akys.
“ Labas vakaras” nežinodama ar čia džiaugtis ar liūdėti, pasisveikino Mylimoji. Jos širdyje ėmė plazdėti viltis.
Iš gelmės kažkieno akys žiūrėjo lyg išalkusi žuvis  ieškotu baltos duonos minkštimo.
Žvejų žirniais Mylimoji išviliojo žuvį į krantą.
Tai buvo alkanas didžiulis Šamas.
Mylimoji pasijuto netikėtai laiminga, kada jos akyse šitas glitus, ūsuotas šamas virto kresnu  sportišku jaunuoliu.
Užsiliepsnojo laužas.
Šamas pasišildė, suėdė kukurūzus ir atsisveikino.
“ Sudie, gražuole, dėkui tau už kukurūzus”
Kitą dieną Mylimoji ir jos motina sėdėjo ant tiltelio su maišu geriausio žuvų maisto.
Mėnesį moterys šėrė Šamą.
Per tą laiką jis kelis kartus paprašė nelegalių  cigarečių, ir kaimo degtinės.
Duodama degtinę  motina paklausė.
“ Ar turi turto? ”
Šamas pelekų mostais parodė, kad ežeras priklauso tik jam.
“ Dokumentus turi? ”
Šamas linktelėjo galvą.
“ Ryt atsinešk, gerai? ”
Šamas linktelėjo galvą.
Niekas kaimelyje neįtarė, kas vyksta Mylimosios ir jos motinos namuose.
Kitą vakarą Šamas buvo pagautas, nuvežtas į namus ir patalpintas į kruopščiai paruoštą didžiulį akvariumą.
Ežero nuosavybės dokumentai buvo atimti.
Šamas blaškėsi. Prašėsi namo į ežerą.
Motina pylė vieną po kito degtinės butelius į akvariumą.
Prieš rytą Šamas ėmė raudoti kruvinomis ašaromis.
Mylimoji įmetė užkandos. Pagailo alkano.
Motina supyko: “ Kam tos išlaidos? ”
Po gero maisto ir stiprių gėrimų srauto Šamas įgavo žmogaus pavidalą.
Mylimoji pasisiuvo baltą suknelę ir jie išvažiavo į santuokų rūmus Vilniuje.
Važiuojant iš Vilniaus prasidėjo lietus ir ugningas žaibas trenkė į jaunuosius.
Šamas išsilaisvino iš Mylimosios glėbio ir nubėgo į artimiausią upelį.
Tiek jį ir tematė.
O nuosavybės dokumentai pasirodė nepatvirtinti notaro.