Laikina (pataisymas)

Tai buvo mano paties dalis

Be jokių sudėtingų žodžių

Ar minklių

Takelis per miško samanas

Ten kur niekas kitas neatbrenda

Kai sėdžiu nematomas

Suvokiu jog kiekvienas medis -

knyga

Kiekvienas kurį prisileidžiu

girdi

Kiekvienas kuris buvo šalia bent

laikinai - nepamirštamas

Laikausi prie žemės

Įsikibės kaip daigas

Norintis nepražilti

Kaip kartais nutinka pavasariais

Pagaliau iškrenta iš krūtinės

Visą žiemą klibėjęs akmuo

Ir taip gaivu

Taip norisi skristi

Siela it ramus ežero paviršius

Norisi šoktelėti bent mintimis

Šiandien labiau nei vakar

Jaučiuosi gyvas

Šiandien kiekvienas veidas

Paliečia giliau

Kaip tos žiemos vaikystėje

Kai klampodavai iki kelių

Paraudusiu veidu

Vėjo nuglostomas