Žvarbų, šaltą, dar šviesų vakarą,
Dviračiu leki palaidais plaukais,
Lietus, lietus, lietus,
Vis žadamas,
Vėjo gūsių nešamas,
Krenti.
Ir matai išvaikytus debesis,
Medžių šakas virš atviro veido,
Lietus, lietus, vis žadamas, žadamas...
Taip ir nelyja. Nė lašo. Tik temstantis vakaras.