Fortepijonas kitaip (fragmentai - 6)

.    (Betgi, ausie, kuri čia tu – kairė ar dešinė?)

(Va kaip! Atrodo, kad primigau, - pagalvojau, dar nepakeldamas galvos nuo rankų, kurios man kaip pagalvė. Tokie trumpi primigimai, apie kurios sakoma „migtelėjau sekundėlę“, jie mano kasdienybėje vis dažnesni.  Budrūs jie! Reikšminga, kad jie paprastai pasilieka kitų nepastebėti. Kurį laiką pasirodė, kad išgirstu fortepijoną, bet ne grojantį, o važiuojantį kaip vežimas, kurie anuomet kiekvieno valstiečio kieme kaip pagrindinė jo šeimynos poreikių priemonė. Pakeliu aukščiau galvą nuo rankų. Žvalgausi kur šį kartą nuklydęs. Rankos tuščios, grabaliojasi skeptro, bet nėra jo, nėra, nėra...  Užtat kiek kažko daug ausyse, kad pagalvoju, jog ne iš kvailystės taip, jog žmogus ima ir nusipjauna sau  ausį. Stengiuosi išsiginti net tokio savo pamanymo, bet tai nepadeda, tik geriau pajaučiu, kad atsiranda dar vienas kažkokio lipdinio fragmentas...

(Ausis (dešinė)
Jie išbarstyti,
oi kaip smarkiai išbarstyti.
Kiek jų prireiksią? –
paprasčiau šį rūpestį palikt žvaigždynams
Matau, manęs žvalgaisi?
Nepamatysi taip.
Nebent prie veidrodžio prieitum.
Ausis, Prany, tavo esu fragmentas.
Ar pamąstai nors kartą nuoširdžiau,
kodėl va šitaip sumontuotas, kad ir tamsta pats?
Atrodytų, vienas be kito
nei sekundei nesiskyrę,
tačiau be veidrodžio nematantys,
abu akli -
ne karto nemačiau tavo akių, Prany.

Aš
O aš taip pat, deja,
kaip ir savo ausų.
jog manosi žvaigždynai mums artimesni.
Nesąmonė,
bet argi ji vienintelė tokia?
Žvalgausi skeptro - dingo, jo nėra.
Ieškoti išėjau fortepijono,
o, regis, migtelėjau pakely,
turbūt nuklydęs gerokai kažkur ne ten.
Betgi, ausie, kuri čia tu –
kairė ar dešinė?

Ausis (dešinė)
Tik nenupjauk kaip Leonardo da... (atsiprašau),
kaip Viktoras Žilinskas iš „ Rašyk“,
bet jeigu atsitiktų, ko tau nelinkiu
tai tik ne dešinę, Prany,
per kalnus perėjusiems regisi,
kad esam netoli prie Dievo dešinės...
--------______---------
(iki