Druskq

Aš išgalvojau viską, kas tave kankina
Ir plaukus tavo pažasty
Aš pamiršau nes tai ne taip svarbu
Kaip pieno kvapas iš pievelės dobilų
Kai nieko nėr kas taip dainuot galėtų
Pakark mane lyg šunį šuliny
Bet nepakarsi mano ryžto
Ir nenutildysi aušros gelmės
Dainuok, prašau, dar kartą padainuok
Nors dainos jau seniai užkimo
Tik šunys kaukia vidury žiemos
O žvaigždės, kaip manai,
Ar laisvę turi?
O jūra ar laisva?
Mano pasaulis į taikiklį žiūri
Viena
Sekundė
Nedreba ranka.
Žinau, tu nesuprasi šio paklaikusio  „soneto“
Tai neskaityk
Miegok
Linkiu saldžių sapnų
ir paprasto pasaulio
O aš?
Aš dar kart išgalvosiu viską, kas tave kankina.
Ir dar ką nors
O tavyje lai dauginas druska.