Vilkas

Kuo labiau klausai vėjo, tuo  labiau esi viena su vėju. Ypač naktinėmis valandomis, bet naktis eina į pabaigą. Dar pora valandų ir jos beveik nelix,
o jei lix, tai diena bus nakties tąsa. Dabar visos dienos tokios, ne dienos bet naktidieniai. Ir geriau vėjo nebūtų, nebūtų kam plėšyti šiltnamių. Jau sausio galas, 27 diena. Sniego dar
nėra ir gal nebus, tikriausiai reiktų nurinkti žaislus nuo Kalėdų eglės.
Taip galvojo žmogus miegąs name gatvės gale. Nebemiegąs, jau pabudęs. Jo pavardė Vilkas. Žaislus galėtų sudėti į dėžę, jų parsineša iš kaimo parduotuvės kūrenimui. Kartono dėžę suplėšo dalimis. Paskui kitą. Įmeta atskilų, ant viršaus smulkių malkų. Užpila žibalo. Ima skiltuvą ilgu galu, tokiu nenusideginsi rankų, ir padega. Kartais ugnis net ūžia. Kartoninės, pasitaiko ir medinės, dėžės labai gerai. Apskritai gerai viskas, kas teikia nauda. Tik salsvas žibalo kvapas nelabai gerai, tenka atidaryti duris arba langą. Jei į kambarį patenka dūmų, kas nutenka rečiau, Vilkas atidaro ir duris, ir langą.
Žibalo netaupo, todėl jis greitai baigsis. Tex eiti į kaimo parduotuvę. Arba kapoti malkas smulkiomis atskilomis.
Buitis. Taip diena po dienos. Geriau galvoti apie vėją. Ir apie ugnį. Dar geriau galvoti ir apie viena, ir apie kita. Galvodamas apie vėją, tampu viena su vėju. Iš kur jis ir paėmė tokią mintį? Gal nuo indaujos? Termometras šalia jos rodo 23`C. Ilgai netrux ir virruvėje bus vėsiau. Po kelių valandų daug vėsiau.
Kas valandą nukrenta po laipsnį. Tuoj Vilkas kelsis ir ko nors imsis, tik reikia sulaukti ryškesnės šviesos. Palenkia užuolaidą. Ogi jau švinta, jau švinta, be jokios abejonės.
Vos tik prieis prie lango pakels galvą šuo. Amtels. Kniaukdamas atbėgs katinas. Arba atbėgs išėjus į lauką, gal vedant šunį, painiosis po kpjom ir rizikuos gyvybe. Jis galvoja, kad turi devynias. Tegu galvoja, nereikia to neigt. Neigimas nepalieka pasirinkimao, kuris yra nepaneigiamas. Nepaneigiama yra kiekviena diena, kurios sulaukia kiekvienas padaras, kuris sulaukia naujos dienos. Taip šuo eina prie ąžuolo, taiko į krūmus, yra atitraukiamas, grįžta atgal. Atgal tai ratu. Ir zigzagais, kaip mėgsta šuo. Kiekviena diena tai ratas ir zigzagai. Ratų simboliai yra prie stulpo ir pasieny. Tai vežimo ratai. Tai laiko ratai. Zigzagai būna pasnigus ir nepasnigus, bet labiausiai matomi sniege.
Nešalta, tai gerai, galvoja Vilkas. Tarsi tai ką nors keistų. Juk būtų šalčiau, gyventų toliau.
Neatsikalbinėk, tu blogai miegojai, tu eisi pas šunį, vesi šunį, duosi jam ėst. Taip buvo vakar, bus ir šiandien. Gersi pieną arba kavą, užkąsi ką nors lengva arba sunkaus, lems akimirkos apsisprendimas. Mažo ir dideli apsisprendimai nulemia gyvenimą. Akimirkos yra demiurgai. Tuoj vilkas eis pas šunį. Palauk šunie. Tuojau ims suktis ratai ir krist zigzagai. Byrės akimirkos. Laikas nepakenčia nuobodulio. Laikas ims kurti ir sukuras save.