Klampios naktys

mano akys
pilnos klampios snieguotos nakties

ieškojau vakarinės ramybės
kaip vaikas ledinukus čiulpdamas
po miesto gatvių žibintais

man dainavai patyčių dainas
kaukės vaiduokliškos
aplink karnavalas

karštas glamones gaudžiau akimis
žvilgsnyje  viską užmiršti
užglamonėtas juo ir apkvaitintas
taip stebuklingai girtas

perpildyta širdimi
nuolankiai žavinčiai rami
verkei tada
lyg verksmas poilsis tau būtų
kai mano rankose tirpai
kaip šventiniai nutylantys varpai

ir štai dabar
kada jau sausis
tokia balta tamsa apgaubia
mūsų miestą
atmintyje vėl žodžiai
skamba plaukia
per nemigas vis dar šaukiu
būk palaiminta

šviesoje be galo