Kosminės akys

Vėl  praeitis atodūsiais patvino
Iš beprasmybės sėmiau su saiku
Nelaukiu Užgavėnių karšto blyno
Te žemė sukas girgžda pamažu

Į kosmines akis bežades pasinersiu
Juose ne nuosprendis 
Lemtis viena
Jau ką pasėjau tą ir iš aruodo semsiu
Kaip mat prabėgo vasara trumpa

Šiaurinis vėjas 
štai akis pramerkė
Nejaugi visą karštį pats išvėdinau
Jau nežinau čia šalta ar nešalta
Galų gale kam rupi  pagaliau

Pabėgo protas į klaidžius miškų takelius
Praeis diena ir vėl miegoti negali
Tas  valsas iš sudužusios plokštelės
Tik subraškės
Ir vienas vėl tyli