Ir tebūnie tokia dalia poetų

Bemiegės naktys mums būdingos 
Ir skausmas būna panašus. 
Tik ar supras kas vyksta sielų vingiuos, 
Kai blaškomos išlieja tūkstančius spalvų? 

Įminti tą likimo mįslę aš pati norėčiau. 
Ir kartais rodos,  kad galiu. 
Bet po žvaigždžių skliautu dar pasėdėsiu.
Svajoti būna kartais net smagu. 

Ir kai naktis,  beprotiška plevėsa, 
Užklumpa nuogus poetus, 
Negėda būti šitaip dviese, 
Kai aistros veržias per kraštus. 

Ir tebūnie tokia dalia poetų,
Pažinti vienas kitą,  kad mylėtų.