Tėčiui

Kai jau pajėgsiu drąsiai stovėti prie baldų, eiti į juos įsikabinusi, bus metas pereiti į kitą etapą -  žingsnių magiją. Ją lydės griuvinėjimai, juokas ir mažų atradimų džiaugsmai. Prieš išsiruošiant į šią kelionę, pasirūpink, kad pirmieji mano bandymai būtų saugūs tarsi pasakų pilyje. Parduotuvėse paieškok baldų kampų apsaugų, kurios pavojingus kampus pavers minkštomis pagalvėlėmis, o  vėliau, kai šie sargybiniai bus man nebereikalingi, juos galėsi lengvai nuimti, nepaliekant žymių. Specialistai sako, kad mums, kūdikėliams, geriausiai sekasi išlaikyti pusiausvyrą, vaikštant basomis. Jei grindys šaltos, apmauk man neslystančias kojinaites. Su jomis man bus šilčiau, o mano mažos pėdutės vis dar gerai jaus grindų paviršių.  Man žingsniuojant, mano rankytes laikyk sulig pečiais ar kiek žemiau, švelniai apglėbdamas mano mažus riešus. Kai matysi, kad aš jau esu drąsesnė ir stipresnė, pereik prie laikymo tik už vienos rankutės. Nepamiršk kaitalioti rankų, kad vienodai stiprėtų visi raumenukai.

Kiek vėliau galėsime išbandyti nuotaikingų žaidimų terapiją. Iš įvairių krypčių – priekio, šonų ar net iš už nugaros, duok man mano mėgstamą žaisliuką. Arba kartu su mama, pritūpę priešingose pusėse, kvieskite į savo jaukius glėbius. Taip žaidžiant aš ne tik drąsiau kilnosiu kojeles, bet ir jausiuosi be galo mylima.

Kai būsiu pasiruošusi savarankiškai žygiuoti per savo mažą pasaulį, būk šalia tarsi riteris, saugantis savo mažąją pricesę. Žingsniavimas – tai dar viena mano pergalė, o tavo palaikymas – pati brangiausia dovana.