nevykusi

legenda apie tai nebyloja
nes tai nevykusi legenda
bet kai nuo kelmo nustumi akmenį
nukritęs jis pavirsta į katiną
apie jo pagrobimą
močiutės
nes su katinu norėjo ji
dar labiau įtikinamiau atrodyti
ir apie tai kaip ji savimi patikėjo
ant tiek
ant tiek kad jai nebereikėjo
jokios raudonkepuraitės
o tuos miškinių gludintus akmenis
iki raganiško rutuliškumo
ji skriestuvu atskrsiesdavo
juostelę po juostelės
kolei sulesino viską katinui
o raudona suknėlė suaugo su ja
kaip kupranugario
oda ant galvos mankurto