Premjerinė nuotaika

Senojo teatro laiptais rinkosi premjerinė publika.
Nedaug vyrų dėvėjo naujausios formos sportinius batelius. Retas kuris nešiojosi kelioninę kuprinę. Garsių gamintojų batais ir blizgančiais kostiumais vilkėjo mažoji dauguma porų. Gal tai dabar tokia tendencija: rengtis žymiai prabangiau nei aktoriai scenoje?
Poros lyg Agatos Kristi personažai, rinkosi po vieną ir radusios vietelę rūkė ir dairėsi. Dažniau laukė moterys ilgais prabangiai atrodančiais paltais. Paklausiau kiek kainuoja toks paltas. Atsakymas mane nuvylė.
Keletas tvarkingai apsirengusių trisdešimtmečių porų, sukibę tarsi ką tik paliko šiltą ofiso kėdę, murkteli pro duris. Vyras naujais blizgančiais batais slysta ir visu metro aštuoniasdešimt penkių centimetrų ūgiu, trenkiasi į siena. Moteris drąsiai atidaro duris ir tempia susiraukusį vyrą į teatrą. Gal teatras tyčia nepapylė druskos, kad smulkūs vedybiniai nusikaltimai vyktų prieš pasiekiant salę.
Stebim poros aktorė Inga Maškarina ir Vidmantas Fijalkauskas gyvenimą.
Spektaklyje gausu juodojo humoro. Šmaikštūs dialogai tarp  išgeriančios žmonos ir vis nemirštančio vyro, kuris užkulisiuose daužomas  medine skulptūra į pakaušį.
Juodai juodas humoras stiprių gėrimų slėptu vėlė . Nenusakomai juodas humoras. Ją reikia pamatyti.
Demaskuodamas mylinčios žmonos pražūtingą polinkį gerti wiskio, vyras pajunta, kad jo atmintis nedingo. Gražiai sužaista.
Staiga jis viską prisimena tik  neprisimena už ką ir kas jam trenkė į galvą ir dviem savaitėm jis atsidūrė ligoninėje.
Kompozitoriaus Fausto Latėno muzika sukelia tikslią detektyvinę atmosferą.
Detektyvinė situacija, kada nežinia kas norėjo ką užmušti, bet vyras vaikšto aprišta galva.
Ko tikėjosi žiūrovas?
Kad vyks žudynės, galvų daužymas, skambės tiesos apie kaltus ir nekaltus.
Tiesa, tas aktoriaus V. Fijalkausko monologas apie šeimyninį gyvenimą neskamba originaliai, gyvai, nors programėlėje parašyta, kad jis rašytojas.

Teksto krūvis sunkiai pakeliamas net tokiems aktorinės profesijos virtuozams kaip Inga Maškarina ir Vidmantas Fijalkauskas. Atsiranda nuovargis, tempo ritmas šlubuoja. Žiūrovas laukia fizinės pauzės, nes žodžiai liejasi per kraštus ir ironija jau nebesukelia tokios reakcijos, kokios tikėjosi autorius.
Paliekant salę lieka viltis, kad tikrąją tiesą apie smulkius šeimyninius nusikaltimus mes sužinosime, kada spektaklio dalyviai nusimes nuo pečių premjerinės įtampos naštą ir kalbėsis su žiūrovais taip, kaip repeticijose juos matė režisierius Raimundas Banionis.