kaip tundra žiema
šaldytuvas buvo tuščias
neliko netgi butelio alaus
tiesa ten buvo likę
tik ant dugno
kodėl tylu taip
nesigirdi
kada latre eisi lauk
švaru visur
raštelis parašytas
gali nelaukt negrįšiu
pasigerk ir sprok
na štai
ir vėl
į darbą pavėluota
baisu ir bloga
darganotas oras
nors kartu su vėju stauk
dabar tikriausiai
pasikarsiu ant balkono
tegu visi pamato
koks aš kankinys
netyčia atrandu
už spintos
paslėpta
mažytį buteliuką
ir kriaukšlele duonos
nereikia mūsų gąsdinti
gyvenimas pasitaisys.


neberijus





