Augustė iš Fredžio laiptinės

Leo turėjo reikalų M. Melnikaitės gatvės kieme.
Ties tuo alergiją nešančiu Topoliu, visiškoje paunksmėje, prisiglaudęs prie rauplėto kamieno stovėjo pagyvenęs Arvydas santechnikų meistras.
Žmogus spalvotu purvinomis dėmėmis megztiniu nesijautė girtas. Jis kantriai laukė paskutinės taurelės. Trūko.
Smėlio dėžėje sėdėjo labai garbanotas berniukas. Kirpėjos vaikas Šarūnas. Rankoje jis laikė vištos kaulą ir susikaupęs kasė purviną smėlį.
Namo rūsyje, sunkumų kilnojimo salėje, vyko pilvo putimo čempionų pasirodymas.
Artimiausiose maisto prekių parduotuvėse ištuštėjo lūžtančios nuo pupelių stiklainiuose lentynos.
Aplink čempionato rūsį tvyrojo kovinė įtampa.
Leo mokėjo nulenkti ranką bet kokio piktumo vyrui. Žinojo tą kampą, kuris suriečia į ragą net ir riebiausią kumštį.
Prie rankų lenkimo stalo sėdėjo garbanotas kumštis. Fredis.
Niekas nežinojo kas jo tėvas ir motina. Atvažiavo juodas garbanotas čigonas mėlynais treningais ir atsigyveno penkiaaukštyje.
“ Kas pralaimi - lipa į „Rūtos“ kiemą ir atneša saldainių. Tinka? ”
Saldainių fabrikas, aptvertas plytų tvora, stovėjo pačiame miesto centre.
Fredis kada juokiasi susijaudina. Jautrus kaip agurkų daigai. Jo balti dantys  blizgėjo mėnulio šviesa.
Iš jo visi tyčiojosi, nes labai pavydėjo jo nuostabios šypsenos. Sakydavo, Fredi, parodyk kaip tavo dantys prakaituoja. Ko jis nekentė  - nežinojo niekas.
Leo suraukė kaktą. Fredis jam patiko, bet labai išdidus, velnias. Taip ir prašosi pamokos. Jeigu gimei be motinos ir be tėvo, nėra ko kelti galvos.
Rankos susikibo.
Leo mėgo duoti vilties, leisdavo nulenkti iki pusės. Tada netikėtai užkeldavo.
Leisdavo priešininkui kalenti dantimis ir kandžioti lūpas.
Pervesdavo  rankų grandinę  į priešininko pusę.
Ant surauktos kaktos  iššokdavo plati gysla.
Fredis laikėsi.
Nulenkęs galvą Leo pažiūrėjo į akis Fredžiui ir, kada tas užsikabino ir nepaleido akių, prisimerkė.
Leo išleido orą. Panašu kad jis išperdė pirmus himno akordus.
Kvapas kilo velnioniškai stiprus. Nuginkluojantis. Paprastai sakant, įžeidžiantis.
Fredis giliai atsiduso - jo ranka gulėjo ant medinio stalo lyg negyva. Nugalėta.
Leo nupurtė ranką.
“ Kur tavo sesuo? ” paklausė nugalėtojas.
Fredis ištiesė raktus nuo buto.
“ Augustė  man ne sesuo”
“ Laukiu saldainiukų” Leo ištarė “saldainiukų” tarsi Fredis  stovėtu prie vaikų darželio eglutės.
Tvirtu žingsniu nužygiavo link Fredžio laiptinės, kur viename bute gyveno Fredis ir Augustė.
Fredis atneš saldainiukų.
Būtinai,  rizikuodamas susiplėšyti kelnes ir lojant trims juodiems aviganiams, įlips pro saldainių fabriko tvorą į gamyklos šiukšlyną.

Leo, apsikabinęs Augustę lyg tai būtu tvirtas medinis šaukštelis, išėjo iš laiptinės.
Augustę, mažo ūgio aštuoniolikmetę merginą, juodais kaip antracitas plaukais. Ji juokėsi ir jos skruostai atrodė  lyg nudažyti.
Aukštaūgis Leo žiūrėjo į ją iš aukšto.
Jie linksmi ir įkaitę.
Leo labai laimingas ir melsvi marškiniai prasegti.
Fredis ištiesė purvinoje saujoje tris nuogus čiulpiamus saldainius ir ištirpusio cukraus gabalą.
Augustė įsidėjo į burną saldainį ir čiulpė judindama rausvus įdubusius  skruostus.
Leo tvirtai apkabino Augustę ir jie nuėjo per kiemą Topolio link.
Kada jie susilygino su smėlio dėže, kurioje žaidė kirpėjos sūnus Šarūnas, pribėgo Fredis ir smogė Augustei.
Mergina nuo smūgio, paleido Leo ranką ir nuvirto ant smėlio. Šarūnas pradėjo verkti.
Juodi antracito spalvos plaukai apsitaškė krauju.
Augustė gulėjo lyg būtu negyva.
Leo pakėlė Augustę ant rankų ir iš visų jėgų, juokingai kilnodamas kojas, bėgo į M. Melnikaitės gatvę pagalbos.
“ Nemirk, Auguste, tik tu nemirk. Aš tuo jau, pakentėk”
Jis stipriai spaudė merginos kūną, norėdamas ją išgelbėti.
Arvydas, tas blaivus santechnikas, stovėjo prie medžio ir nustebęs rankoje laikė ištirpusio cukraus gabalą.
Vyrui beliko  galvoti, kaip jis skris  į Ameriką, juk ten  jo laukia  šeima.
Fredžio nepagavo. Fredis kuriam laikui dingo. Buvo iki širdies gelmių įsižeidęs.