Auksinis vagonas

Važiuodamas maršrutiniu autobusu į Molėtus gavau žinutę nuo šviesiaplaukės savo mylimosios.
“ Tu girtas”
Tai mane nustebino . Nesijaučiau niekada blaivesnis.
Neramu, kada gauni melagingą žinutę.
Kodėl mane kaltina? Nesusipratimas . Nieko daugiau.
Stotelėje netoli Dubingių įlipo vyras raudonais lyg paršelio skruostais ir atsistojo šalia manęs.
“ Sėdi čia visokie prisigėrę. Kvėpuoti nėra oro”
Sutrauka, ko jis nori?
Girtas?
Provokacija. Tikriausia, pats prasigėręs kaip šniūras.
“ Kas tau negerai? ” mandagiai paklausiau sugniaužęs abu kumščius.
“ Nori į nosį? ” piktai paklausė paršelio veidas.
Galvojau keletas smūgių jam nepakenks.
Nusirito link durų.
Mus abu išstūmė iš maršrutinio į vakaro tamsą
Nežinojau kaip ir padėkoti.
Manęs laukė šviesiaplaukė mylimoji.
Supykęs praradau budrumą ir gavau porą smūgių į galvą.
Užsirūkėm.
“ Čia už miškelio mano sodyba. Turiu tau pasiūlymą”
“ Tuojau pailsėsiu ir .. ”
Nespėjau pabaigti, kada Paršelio smūgis iš kojos mane patiesė į šlapią vasaros žolę.
“ Kelkis . Einam. “
Išgirdau, kad jis nemeluoja - jis perlipo griovį ir atsistojo žvyrkelyje .
Nusekiau paskui jį. Galvoje mintis jį nužudyti - nepaliko manęs.
Reikia rasti progą.
Sodyboje tamsu.
Atidarė duris ir uždegė šviesą.
Prie stalo, pasirėmę ant rankų, miegojo vyras ir šviesiaplaukė mano mylimoji.
“ Tavo žmona? ”
“ Mylimoji”
“ O jos meilužį pažįsti? ”
“  Jis? ”
“ Jis”
“ Sėsk. Sulošim kortomis”
Mylimoji pakėlė galvą ir pamačiau, kad jos burna užklijuota.
Paršelis atnešė butelį.
Vyras, kuris pasikėlė ir žiūrėjo į mane, nepažįstamas.
Pasvėriau savo šansus ir puoliau suspaudęs kumščius.
Nuo smūgio atsidūriau ant grindų.
Paršelis nusispjovė.
Juokėsi blizgindamas auksinį priekinį dantį.
“ Siūlau sulošti iš brangaus prizo”
Jis energingai nužingsniavo prie durų kambario gilumoje ir jas atidarė.
Nedidelėje patalpoje, pririšta prie medinės kolonos, žiūrėjo į mane Mylimosios motina.
Burna užklijuota. Plaukuose erškėtrožių smulkūs lapeliai.
Prasilošiau juodai.
Jie pasiūlė emigraciją į Egiptą. Neturėjau statyti Mylimosios motinos. Pastačiau.
Jie pastatė motiną ir priedo bilietą į Egiptą. Pastačiau mylimą.
Tai ką? Nereikėjo statyti?
Paršelis trenkė man į galvą. Mylimosios meilužis spyrė kaire koja tris kartus į pilvą.
Praradau sąmonę.
Atsibudau vienas tuščiame auksu išpuoštame traukinio vagone.