Paliesti vaikystę dvasiniais pirštais

„KAI LABAI NORISI GYVENTI, BET NEŽINAI KAIP”
Teksto autorė, režisierė ir aktorė – Emilija Latėnaitė
Paliesti vaikystę dvasiniais pirštais
Mono spektaklis su gyva muzika, su karalienės šokiu ir tikromis ašaromis - viską ką pasiekė jauni dvasiniai pirštai iškrapštyti iš stiprios moters pasąmonės.
Kodėl moteris kalba apie vaikų namus?
Apie karalienės naikinančius žmogiškumą išgyvenimus?
Iš kokio atsiminimo žvelgia į mus kapai, kuriuos reikia prižiūrėti šluostant paminklo kontūrus?
O gal tuos kapus reikia nugriauti?
O gal atsisėsti į kapo duobę ir žvakių apsuptyje pasiūlyti pagalvoti apie neišvengiamą pabaigą?
Aktorė atėjo pasikalbėti apie ateitį.
Kalbasi su tais, kuriems gyventi ir žvengti toliau.
Kas suformavo jos kartą ir kiek jie  paruošti ateities įvykiams?
Scenoje du instrumentiniai aktoriai. Turintys veidus ir muzikai jautrias sielas.
Aktorė bendrauja su žmonėmis – instrumentais, nes  jie  dalis moters  pasąmonės vaiduoklių.
Aktorė valdingai šaukia „ Nutilkit“ ir instrumentai paklūsta.
Drąsūs, neprijaukinti personažai - aktorės talento stichija.
Charakteriai kalba ne tik stipriu kaip platforminiai batai balsu, bet ir kūnas ima vaikščioti tarsi personažui suka vidurius, tempia kojos raumenis.
Karalienė šoka savo fantazuojamais tuo metu jos dvasiniais pirštais liečiamos pasąmonės  judesiais, kaip ir aktorės pasakojimo struktūra - jos pasąmonės paradas.
Per visą istoriją tik viename monologe aktorė pasirodo netvirta.
Salė atsipalaiduoja, ima žadinti kaimynus, kurie užsimerkia ir galvoja apie praėjusį stiprų monologą.
Spektaklio autorė atvirai iki skausmo ir džiaugsmo vėl ir vėl pergyvena savo asmenybės brendimo būseną.
Tai daro įspūdį lyg tu pažįsti aktorę nuo jos vaikystės apsilankymų vaikų namuose ir trijų metų mergaitės šviesaus žvilgsnio į tėvų santykius.
Ir nesvarbu kaip pasibaigia šis spektaklis
Kapai tai eilinio brendimo etapo paminklas, kurio dulkes reikia kasdien nušluostyti.
Niekam nesukelia abejonių, kad  nauji demonai iš pasąmonės dar ilgai persekios šitą talentingą žmogų.