norėčiau turėti kaime sodybą
bet ne kaip suaugusi
nesirūpinti žemiškais paprastumais
prastumais
tik dūkti ir dūgzti mamai į ausį
kada eisim valgyti
kodėl jau dabar
kaip tik kai pradėjom
virti iš smėlio ir lapų
ir kepti iš purvo
norėčiau lakstyti ir kaukti
vėjui tiesiai į gerklę
kinkyt hamako burę
kvėpuoti liepomis svaigintis
jomis ir gluodenų duobe
šaltoka jau basomis
bet kada spės rūpėti
kai tiek gražaus purvo ir liepų dangaus?