Kometos

Vynioju Siūlą aš kaip dagtį,
Lyg vytųsi klaidų žaibai.
Ar sklęsčiau aš ar skęsčiau -
Atgal nieks kelio nesuras.

Šalių nėra pasaulio -
Tik du krantai ir du sparnai.
Čia vienas krantas - laikinumo dūris,
O kitas - tai svajonė svetima.

Ne oras plunksną sparno kelia,
Ne gyvastis iš Tuščio įpūsta.
Tai laiko gūsis rodo kelią,
Iš skaičių juokias nors tu ką.

Vynioju Siūlą aš kas naktį,
Ryte skaičiuoju kometas.
Jos niekuomet nebesugrįžta.
Neatsigrįžta. Niekada.