*112209212024

Terapijai nebuvo guzikų,
todėl ėjau čia pasikalbėti
su įsivaizduojamais draugais,
nes jie visad išklauso,
niekad nepertraukia
ir reikalui esant pamirksi pro veidrodį.

Laikas buvo keistas,
žymiai keistesnis negu pernai,
ir beveik toks keistas kaip užpernai,
tik aš buvau normalus.

pas mus buvo ką valgyti,
bet nebuvo už ką mokėti nuomos,
ir vis per tai, kad nežinojau
kaip paveikslams rasti namus

o tai opus klausimas,
šitam mieste net nelygis atrodo
važinėti su poršu,
rimti dėdės čia su ferariais,
bet aš vis dar nežinojau,
kur padėti paveikslus...

Galbūt reikėjo į viską žvelgt kiek paprasčiau,
bet aš ir taip paprastai žvelgdamas
nesupratau nieko...

-O kai tu sugrįši, koks džiaugsmas didis
tėviškam tavo veide sužibės,
tu ištarsi - grįžo štai sūnus paklydęs,

ir priglausi prie širdies. lyg taip?

Kai galvoje prašviesėja dažniausia pasidaro liūdna,
tačiau toks tas gyvenimas užmigdžius drakoną.
drakonas laižė man širdį, ir patiko man jo šiurkštus liežuvis,
nors ir liūdna buvo matyti kaip su juo kovoja pasiutusią katę
primenanti siela.

112109212024

Ačiū tau viską išklausantis baltas lange.