X? Šklėrių Miselis (1999)

- Sakyk, Prany, ar kada Šklėriuose matei žydą?
  - Žydą? Hmm...
  - Taigis, tagis nebūk Žemaitės Vingių Jonas. Te pakanka jam manęs
  Žvilgt ten, šen, toliau, arčiau, tačiau akyse niekas nepasirodo, bet pasiteirauti neužtrunku:
  - Tamsta turbūt apie Juliją, taigi rašytoją - ar matęs? Tik iš paveikslėlių. Ir skulptūrą esu matęs, bet pastarąją, regis, Vilniuje.
  - Aš rimtai.
  - O aš? 
  Ir vis dėlto suvokiu, kad tokio pobūdžio žingeidumas mano ausims nebuvo pasitaikęs. Trinu akis atgniaužto delno pirštais, o netrukus, gražindamas juos atgal į kumštį:

Ne būna taip,
kaip kad dabar žinau -
nuslinkus praeitis, atrodytų,
nei žiupsneliu neužsilikus,
betgi ne kas, o aš šaukiu:
- Atgal pirmyn!

  O man:

  - Negi, Prany, lig šiolei užsilikęs,
kur pasakos nepabaigtos,
jeigu taip klykti dar gebi?
- Iš įpratimo, turbūt, - tyliai sakau, o palaukęs dar tyliau. - Neprisimenu. kada pradėjau dėlioti žodį prie žodžio, neretai pasidžiaugdamas, kad taip man patinka, gražu. Tačiau šį kartą taip neatsitinka. Girdžiu žmogų, tariantį mano vardą, o jo nematau.

- Tai aš, Šklėrių žydas,
po šitą baltą kraštą vaikštau
ir nors girdžiu, pašaukus žmogumi,
bet susitinkame kaip Miselio bala.

- Miselio balaitė? - nustebęs žioptelėti pabandžiau,
bet laiko neužteko.

- Daug kam jau jos seniai nėra.
Ir tai tiesa - išdžiūvo ji,
mišku ir samana užėjo,
betgi girdėk, klausyk -
ne tik į medį pakala genys;
į atmintį taip pat.

- Aha,  aha - į atmintį TAIP  PAT.

Ir dar.
Nedėk savo eilėraščių aukščiau kitų,
net jei ir Dievas šitaip panorėtų -
mums būti dar ir būti
ir kryžių duobės tokį gylį
negreitai dar pasieks.
Giliai po kojomis nugulus geležis,
giliai galingais klodais vaikščioja granitas,
o ir tave matau, Prany,
gilaus šaltinio vandeny,
beje, į viršų kojomis ir pliką,
bet tai ne pasaka.
Girdėjau tariantį -
„kalnai jau  pereiti ir štai šventorius pagaliau“...
A-jai, a-jai, Prany!
juos dar reikėsią sudėvėti kaip batus.
Ar šis šventorius mums padės,
o jei padės,  tai - kaip?
aš irgi nežinau -
išskobti Žmogų pagal Dievo žodį
sunkiau negu įmanoma -
kiekvienas esame Jam donoras,
kiekvienas kalvis Jam 
ir medžiaga ant priekalo Jam atsirasti.
Giedok Prany,
giedokime kartu,
bet..  bet oi, atsiprašau,
kepurę nukišau kažkur,
be jos giedoti Šklėrių Miselis nemoka...
-----_____-----_____,
(tikiu į tęsinį)