Skai-Tau

Mūsų smegenys
Kaip pirmykščiai miškai
Veda į savo baimių epicentrą
Kaskart kai užsimerkiu
Žemuoges skaudžiai
Perveria smilga
Rankoje žibintas
Švarus it jaunas mėnuo
Šiek tiek patepliotas pelenais
Primena prie stiklo
Priglaustą veidą
Kartojuosi vėl ir vėl
Kaip paukščiai kasmet
Užliūliuoju save
Sapnuose
Dirbtinės jūros ilgapirščiuose
Gniaužtuose
Griaučiuose lovos
Kuri kvėpuojant tampa
Šonkauliais klubais riešais
O virš galvos pakelta paklodė
Po kuria dega šviesa
Trumpam tampa mano
Prieglobščiu
Skaitau