Paimk iš vasaros tu meilę
Ir veskis rudenio taku.
Paimki laimę, džiaugsmą
Ir viltį veskis dar kartu.
Paimk gražiausią turtą- žiedus!
Ir šilumą paimk.
Paimki vėją, lietų
Ir viską veskis su savim.
Ne etsu ir nepūtsiu, ir va kaip graziai paratsė, ir, vadinatsi, tavo eilėratstukats įkvėpe tokiomts grozypėmts, Rena, o vitsokie paratsymai apie vitsokiuts pimpaluts, ką jie gali ir kam įkvėpti, m? Net papaitsa Wirutsats patstėręts nuo tokių ratsymų!
Na taip kaip asilo vežimėlyje, viską susikrauni ir tempi ... kol patrūksi . Bet nieko tokio - naivi poezija irgi poezija. Nors man kitaip "sukas"
Nemyli mūsų vasara ši Nenori rudeniui užleisti vietos Palikdama kompromisus žiemai Tai kaip ten su viltimis su žiedais Ak, ką jau priglobsi Pašildys paguos nudžiugins Ir viską nuplaus lietus Nupūs vėjas