Taip netikėtai

Mane užliūliavo
serbentų aromatas
ir taip lėtai krentantis
lazdyno lapas.

O gal, visai netyčia,
visą laiką tai buvai tu:
mano kylanti saulė,
verkiantys šėšėliai…

Taip begalybę metų,
krentantys paukščiai,
skrodėme žemę
ir tolyn, tolyn, tolyn…

Susitikę viltingai
stebėsimės.