Vasaros sonetas

Iš užmaršcies išplauks rytai rasoci,
Dangaus šviesa ir vėjo sūkurai,
Alsuoki, žame, tenkink savo socį,
Aš ca gimiau, aš ca esu saniai.

Ir tu, manasis šienpjovys, sėjėjas,
Tu laisvas, atviras jausmų galiu,
In vasarų gal šimtų metų ajis
Ir vėl sugrįžis ca savu valiu.

Mes esam dzviesa, tu ir aš, dar vėjas
Nuog jūros jis, tas šildancis piecys,
Ir vakaras— voracinklių sėjėjas
Ir tas negrait sugryšis lapkricys.

Iš užmaršcies išplauks rytai ir dzienos,
Paskui vaidensis žvylgsnis mėnasienos.