Supančiotos grandinėm
Grandinės rankos siekia
Rudų akių undinė
Už jos – naktis bemiegė
Žvilgsniu mes į mėnulį
O kūnu – į Atlantą
- Vos keleto sekundžių!
Tai viskas, ko pakanka
----
Jau per ankšti drabužiai
Nuvytusios gerberos
Ir tiktai varpo dūžis
Man sugrąžins Venerą.