? X Tegu giesmė palaimins = (4)

Girdžiu it nuostabą:
- O-cho! o-cho!
gal girtas ar kitaip,
bet - ne. Nei girtas, nei kitaip.
Tai reginys,
kai atitrūkęs delnas
pakimba scenai būti.
O Viešpatie, ar kas nutiko vėl?
Ir kas galėtų pasakyti man
kaip tokį dyvą
be pamatų erdvėj įkelti?

- Kaip, kaip... Be pamatų? -
nemoku susivokti ką išgirdęs,
nes iš tiesų ūmai parūpo:
o kur nudingęs aš
su iškelta ranka ir
su vaza ant delno jos?
- Žmogau, neklausiu tavo vardo, pavardės,
betgi nubusk...

- Nesi gi traukinys, - atsiliepė atgal. -
nuo šiol labiau į genį panašus
išskridusi medžioti medyje,
negu į Pranį...
Taip, taip, į tą, kurį dar neseniai
sutikdavom senatvėje.

(ir pauzė, sakyčiau, per ilga,
užtat po jos tartum kirviu):

- Įsidėmėk!
šventoriaus nepraėjus
į bažnyčią prie altoriaus neateisi;
šventoriuje, Prany, nudingęs
kuomet save matyti reikia,
kad įtikėtumei, jog dar esi.

- Dainuok, širdie, - atsikvėpiau netyčia,
tačiau išgirdusi ir ji, Širdis:

- Šventoriuj esame,
tegu giesmė palaimins tokią būtį,
tik kaip žinoti, ar užtruksime
ir šios (gal?) labdaros verti... 
-----____-----____

(Tikiu į tęsinį)