Į šviesų rytojų

Aš tyliu, nors vidus rėkia
nori išreikšti visą susidariusį skausmą

Minutę galvoje tuščia, kitas minutes jos ūžia
nebesuprantu net ką reikia mąstyti

Žaibai mano plaučiuose, deguonies vis mažėja
mano kūnas sustingsta iki kito įkvėpimo

Gal būtų gerai išgerti kokių vaistų nuo skausmo,
bet juk viskas kartosis sekančią dieną

Akys užsmerkia, ašaros teka upeliais
susigūžiu į kriauklės padėtį

Įkvėpimas vienas, iškvėpimai du
mano laikas čia baigtas