?x10=(2)

Ir vėl tyla, tyla,
kol šit iš jos it pasaką girdžiu,
tačiau netgi ne mintyse ir ne kažkur,
kas aplink ją šalia
ar ir toliau;
It raketa
ant delno nutūpė vaza
įtikinta, kad nusileidusi
šaly Marcinkonių.

Sunku ją šitokią laikyti, bet laikau.

Tegu mums nepakanka laiko
priežastis šio nutikimo tyrinėti,
kai pasakoms mažiausia rūpi,
kaip kas jas girdi, kaip supranta.

Dar neužmiršęs, dar žinau,
dar regisi ir pats gebėčiau
iš senio kelnių kaip dvasia iškritęs
gidu apvaikščioti nemenką dalį seniūnijos --
nuo A (Ašašnykų) lig Ž (Žiūrų).

Stebukle, bent kol kas dar
nepalik manęs be kelnių.
Ne kartą būta ir anksčiau,
kuomet, atrodytų, reikėję žvakę degti,
tačiau tartum savaime patekėdavo aušra
ir vyturys joje virš lauko
su manimi kartu

Skaičiuoti mokėmės,
pradėję nuo daugybos,
bet iki šiol dar manosi,
kad mokslus savo aušroje palikom.

(tikiu į tęsinį)