Remigijus Sabulis sugrįžta į Kauną

Kad Kaune yra kriaušės medis augantis ant asfalto, o kriaušės didumo sulyg gruzinės akimis, krenta tiesiog ant įkaitusio grindinio ir lyg žvaigždės apšviečia miesto gatves.
Kalbėjom apie tą kriaušę važiuodami į Kauno karo muziejų, filmuoti žuvusių Dariaus ir Girėno lėktuvo nuolaužų.
„Pamatysi, tu nustebsi kokia kriaušė auga tiesiog ant asfalto, tik reikia surasti tą kiemą, kuriame mes rinkdavomės prie kriaušės. Tai turėtu būti paprasta.“
Remis nuo Karo muziejaus tiesiog žingsniavo link Laisvės.
Prie kiosko su kava – sustojo. Dar buvo likę šimtas metrų iki Laisvės – jis pasakė:

„Man sunku eiti į Kauną... Čia tiek mano gyvenimo.“
Jis stovėjo ir žiūrėjo į Laisvės alėją tarsi į jūrą, kur išplaukia laivai. O žvilgsnis buvo sutrikęs  tarsi jis bijojo pažeisti tos jūros tylą.
Šalutinėse gatvelėse, kiemuose, prigrūstose mašinų, mes ieškojom kriaušės, kuri augo ant asfalto.
Neradom. Negalėjo būti, kad tai buvo tik jo jaunystės fantazija ir nieko daugiau.
Nusivylę grįžom link karo muziejaus, ten mūsų laukė naujas netikėtumas – lėktuvo nuolaužų, kuriomis taip didžiavosi Kaunas – nebuvo. Laikinai išvežta restauruoti.

Filmo nebus.
Stiklinis narvas, kur turėjo gulėti „Lituanikos“ sparnų liekanos – buvo tragiškai tuščias. Nesėkmė.

Pasirodė gabi Kauno žurnalistė ir šypsojosi Remigijui Sabuliui, tarsi į Kauną sugrįžo nuostabusis Darius.
Sabulis nusivedė baltai apsirengusią žurnalistę iki muziejaus direktoriaus kabineto ir uždavė jai vieną klausimą: „Kur kriaušė??“.
Žurnalistė, šelmiškai šypsodamasi, pasakojo, kaip nueiti prie kriaušės. Vėliau ji parašys, kad Sabulis sugrįžo ne kaip lakūnas Darius, ne kaip legenda, jis sugrįžo į Kauną nusiskinti kriaušės, išaugusios ant asfalto.
„Štai ji. Išliko, po velnių. Matai?“ – pasakė jis, rodydamas į medį, kuris augo prasimušęs pro  asfaltą. Kaip žmogus. 

Sabulis atrodė kaip laimingas žmogus, atėjęs prisiliesti prie praeities.
Mes rinkom nukritusias, išsitaškiusias kriaušes, vaikėm įkyrias bites ir širšes.
Tai buvo medis, prie kurio Remis prisiekė meilei teatrui, o gal ir ne teatrui, jis tiesiog pasakė:„Čia aš prisiekinėjau Meile“.