Nori?

Nori? Papasakosiu Tau apie
Pušį. Nudžiūvusią.
Ir kranklį viršūnėje.
Apie pernykštę žolę,
Šnarančią po kojom ša ša ša
(Žolė buvo tokia kantri,
Kad pragręžė dangų)
Ir apie gervių klyksmą:
Ijo, Ijo, ar girdi, Ijo?  

Atrodo, vėjas žaidė tinklinį
Parudavusiais lapais,
Kurie žeme kočiojami vaitojo ir šlamėjo:
Šlam šlam šlam
Šalom šalom šalom
Dangus dangus dangus
Ir vėl Šeolis.  

Dar pernai sumegztas voratinklis
Tarp gelstelėjusių smilgų tebegaudė vėją.

Girdi?
Vėjas susižeidęs į mano ausį raminasi
Čit čit čit,
Aš blaškausi, aš nuolat blaškausi,
Siekiu to ir ano ir kažko
Ir miego, žinoma, miego.
Nieko. Neprivalai nieko.
Akmuo nebylus, nes jis geria garsus.
Pabandyk. Jis tylės.
Ir absorbuoja jausmus
Ir mane į savo pilką,
Šiurkščią, aštriabriaunišką sielą.    
Jei prabėgtų žole driežiukas,
Arba sustotų pasišildyt
Ant šito akmens,
Prigirdyto saule -
Jį pagaučiau.
Laikyčiau saujoj, laikyčiau,
Grožėčiaus - paleisčiau.
Ir jeigu rankose liktų
Jo uodegytė, o siaube,
Koks būtų tai siaubas.
Ir jeigu voriukas lėtai
Tipentų akmens samanotu
Veidu, sakyčiau:
Saugokis vore, saugokis musės,
Dainuojančios bzz, bzz, bzz
Ir voratinkly pasisupt užsigeidusios.  

-----------------------

Ne svajokim, ne saulė ten teka
Mums iš rytų,
Ten tik vaikai į upę vėl sumetė
Pienių žiedus.
Ne žvaigždės aukštai,
Tik gelsvais varžteliais
Priveržtas dangus,
Kad ir vėl neužgriūtų
Ant mūsų naiviai nunarintų galvų.

---------------------------

Šlam šlam šlam
Vėjas atpučia parudavusius pienių žiedlapius.