Sėdi kėdė viena lauke
Grynam, gaiviam ore
Ir galvoja sau liūdna,
Kada gi baigsis ši diena?
Bėga laikas lyg vėžlys,
O kėdė - kaip žinys
Vis galvoja ir galvoja,
Pagalvojus atsistoja.
Atsistojusi pasako,
Kad išsižada pasaulio
Ir prisėda vėl viena
Grynam, gaiviam ore.