Aky

Paukštis
Šviesos aky
Žiūri pro gerklę į dangų
Dreba po truputį kūnas
Siela veržias į gamtą
Sėdžiu tuščiam šuliny
Kur nė varlės
Nė uodas neknarkia
Ir tyliu
Kvėpuodamas
Stengiuos negalvoti
Per garsiai
Tos žvaigždės nuo šulinio dugno
Atrodo kaip vaisiai
Vos ranką pakėlęs nuskinsiu
Bet paukštis
Man sušnabžda liautis
Didelis mažas
Koks skirtumas
Kartais atrodo
Jog plytų sienos
Ne šulinio mano
Šiurkščios
Griaustinis krūtinėj
Vis atplėšia Čia