Paprasta kaip arbatos gėrimo ceremonija

Ne prisnigo,
Tik vėl albinosas žvėris
Pavargęs prigludo
Prie tavojo kiemo.

Labai paprasta ceremonija:
Tu grįžti. Aš kabinu tavo
Nuo miglos sudrėkusi paltą.

Šaltinio aky atsispindi
Žaižaruotų liepsnų atšvaitai.
Tu pasilenki ir geri vandenį.

Gyveni misdamas migla ir rūkais,
Kartais spygliais pušų, guobos lapais,
Trešnių žiedais ir uogom medlievos.

Sakai plaukia debesys?
Ne, ten tik dūmai
Iš mūsų jausmų
Niekaip neprisibeldžia
Į mėlyną dangų.

Matai? Pro praviras židinio groteles
Iš degančių malkų krūvos
Į kambario vidurį įskrenda kandis.

Ne naktis atėjo, tik Dievas
Kurio aky mes gyvenam
Užmerkė vokus ir miega.