lapė

vieną dieną
tavo kiemas bus tuščias
ir į jį ateis lapė

ne išgąsdinta
ne alkana
paprasčiausiai - rami

ji tikriausiai galvos
kad tavęs ten nėra
ir beveik bus teisi

prisėdus aukštoj žolėje
karpys ausimis
pasaulį kuris tau nutiko
bet jau nenutiks

tau net atrodys
kad gal kažkas kitas
iš tolo stebės

kaip lapė į saulę
pavargusį kaklą išties
kaip dangų baksnos
savo nosies drėgnu krašteliu

ir tas kažkas kitas
matys tai ryškiau negu tu

išmindžiusi žolę
ramiai susisuks ir gulės
prie tavo namų be jokios
jai svarbios priežasties

kol tavo pavargusią širdį
suspaudęs laikys

nieko nematantis
pilnas savęs
ilgesys