ar tu mane
atsimeni
mieste
kai aš paliktasis
sėdėjau
ant rasoto parko suolelio
ir nežinojau
kaip toliau gyventi
be tavo meilės
laukiau
žinios
be galo pagiringas
nuo to laiko
iki dabar
tavo suoleliai ir fontanai
pasikeitė
ir žibintai naktį
viską apšviečia
išskyrus
visus sielos kampelius
juose visada tuščia