Netyčia

Į pasaulį užklydau netyčia
kaip į Dogvilio sceną
ar turgų
kur vyksta nenatūriniai mainai
einamoji valiuta:
dirbtinės gėlės ir dirbtinės šypsenos
dirbtinės ašaros puikuojasi
vaistinėlės vitrinoje

ant prekystalių sveriamos
visos parduotos vasaros
nesezoniniai vaisiai ir uogos
kvepia paveikslų dažais
nes vos pabandai tiesti pirštus
į sunokusią kekę
šie atsiremia į drobę ir tiek

mūsų natūros mirtis
natiurmortuose
vanitas kur švilpiančios kaukolių akiduobės
primena esybės trapumą
ir mugės tuštybių tuštybę

mūsų begalybė – ribota
amžinybė – laikina
draugystė – pervertinama
vienatvė – per brangi;
kaip retai leidžiama susitikti
pačiam su savimi

greičiau būna laukti eilės pas odontologą
nei užpildyt skylėtas mintis

į pasaulį užklydau netyčia
kaip į Dogvilio sceną
šuns balsą girdi
tik niekada nematei
kreida pažymėtų linijų čia nedera peržengti
negalima su savimi
turėti minčių apie laisvę
juokelių apie mirtį
uždegančių kalbų

jautiesi visai kaip lankytojas
Vasaros gatvėje
ar turistas
zoologijos sode

nebežinantis kurioje grotų pusėje
liūtai
-
kurioje mūsų laisvės
iliuzija