Ne-nusakoma niauktis

Dangus niaukėsi
Kaip niaukiasi veidas prieš mingant
Mažomis smilčių runomis
Miestas pasidabino sachara
Visi automobiliai
Namų langai
Net ant suolelio palikti akiniai
Susitepė šia akimirka
Perštėjo akys o krintantis smėlis
Iš atmosferos atrodė it kriokliai
Kol sapnavau
Nesuteptą pavasario pievą
Net gandrai nerimavo
Savo guoliuose
Jog užnešė grįždami iš svetur
Kažkokį dusinantį
Sausumu persigėrusį orą
Sapne mačiau tą paslaptingąją
Juodu marmuru išklotą mėnulio pusę
Šaltą nesuvokiamą ir beveidę
Esu tik truputis
Trikampis pasąmonės srautas
Aš tu ir jis
Akimirkomis kai eksperimentai
Tampa visu gyvenimu
Tiesi linija pažymėjo
Skerspjūvį
Per kurį skrodžiama
Už horizonto
Paaukota avis
Mano tikėjimas
Padės
Išlyti
Tik ten kur būsim prigulę
Liks sausa
Praplėšiu miego susiūtas akis
Ir bandau kriokti
Tyla likusia už durų
Dangus glaudžiasi prie žemės
Savo sunkumu
Atrodo jog traiško
Ir it lyra skamba
Mano šonkauliai
Niaukias dangus