Ar jie kalti?

Kokiais žodžiais prakalbinti praeitį?.. Kokiais žodžiais prakalbinti į praeitį išėjusius draugus?.. Tavo atmintyje dar šviečia jų jaunatviškos šypsenos, skamba linksmi balsai… O tie žodžiai – tokie trapūs, kaip klykaujančių paukščių skrydžio pėdsakas rudens danguje…
Deja, jų nėra, tik aplankydamas kapinėse tėvų kapus, pastebi ant paminklinio akmens iškaltą taip skausmingai iš vaikystės pažįstamą, vardą. Kai kuriems  niekas nepastatė jokių paminklų, bet tu žinai  – jie čia…
  –  Tas mirė, anas irgi, – sutiktas vaikystės draugas man vardija pažįstamus vardus. Jų tiek daug, kad man net baisu pakartoti šią šiurpią statistiką.
          –    Jie juk visi gėrė, –  darau  logišką  išvadą.
  –    Ar  tu kvailas? – prieštarauja draugas ir vardija dar gana jaunų žmonių mirties priežastis.
Taip, galutinė medicininė mirties priežasties išvada kiekvienam skirtinga. O iš tiesų,  be jokios abejonės – alkoholizmas!
Ir rymo skausmo palaužta motina prie sūnaus kapo.
      “Geriau aš  tavęs būčiau negimdžiusi” – besimelsdama sielvartingai pamąsto.
–    Vaikeli,  koks  tu ištvirkęs, – šiuos žodžius turbūt girdėjo kiekvienas iš savo mamos.
–    Tu skuduras, tu visiškai neturi valios, – antrina žmona.
–    Jeigu tu mane ir vaikus mylėtum  – negertum!.. Tik karstas
tave ištiesins!.. Kad tu paspringtum “lakdamas”!..
Saikingai geriantis žmogus net negali įsivaizduoti alkoholikų kančių, kai jie, kankinami pagirių, girdi panašius žodžius.
O juk, tiesą sakant, jie nekalti, kad tokiais gimė, kad taip susiklostė jų likimas. Jie susirgo, kaip susergama diabetu ar kokia nors kita liga.