gnosenieIš dar negimusio rytojaus
Anapusinių vandenų,
Šeštais jausmais tik juntama
Suneraminti krantą romų
Ir pasiglemžti praeities,
Jau skuba graikiška Madona
Tamsiom bangom tamsios minties.
Ji plėšia smėlį iš po kojų
Lyg aistrą po karštos nakties,
Lyg virvę arkos Monfokono
Ir reikalauja trypti šokį -
nuo šulinio iki mirties.
O tu vis stovi apkerėta
Nė krust - tokia tamsa.
Tik dundesys ir keteros -
Madonos šypsniai.
Ir laikas lyg sapne.
Kaskart suošusi po kojom
Baltais plaukais purius purslus,
Madona grįžta į rytojų.
Jis bus. Tikrai juk bus?
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2024-02-02 06:32
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-03 09:54
Na, kiek gi begalima nepritempimus už ausų tampyti... Ar žinai dainušką apie jautį? Sakoma, kad jį tampė už vienos vieto, kol pradėjo bliauti!
ėjo bobšė per laukus ir patiko jautį tampė tampė už (...) kol pradėjo bliauti siūlyčiau nebetampyti nabagėlio jaučio. tai galbūt paskutinis literatūrinis patarimas įkomponuotas į be galo puošnios tautosakos nėrinius Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-03 08:26
Žilis van Gogas: šiaip idėja ir buvo, kad į pabaigą įtampa nuslūgtų lyg banga, bet, jei skaitytojui tai atrodo kaip "suprastėjimas", tai, matyt, nesužiūrėjau. Apskritai - gera pabaiga man yra iššūkis.
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-02 15:41
patologui: rusų kalboje šis žodis rašomas "обеСпокоить". Žodis "suneraminti" nelaikomas nei skoliniu, nei nevartotinu. Nereikia taip žeminti lietuvių kalbos, nes dar neaišku iš kurios į kurią kalbą jis nukeliavo.
Taigi, šūvis į dangų. Sėskis - du. Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-02 15:21
Jau tas žodis suneraminti, iš rusų obezpokoit, man visą turinį nukertą, kaip kad su bendratimi. du balai
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-02 12:04
lulu: čia graikiška Madona - tai Afroditė. Ji gimė iš putos. Bet puta turi dvi versijas - baltąją ir raudonąją. Ji lyg riba tarp gyvybės iki mirties. Savotiška sąsaja su mūsų Egle. Jūros banga bėga link kranto lyg iš niekur, iš anapus. Ji kyla ir jos neišvengiamumo akivaizdoje žmogus atsiduria ant gyvybės ir mirties, pilnatvės ir tuštumos ribos. Kaip atslūgus aistros bangai arba nutrūkus Monfokono (tokia kartuvių konstrukcija viduramžių Paryžiuje) grandinei-virvei. Šokis tarp šulinio ir mirties - tai nuoroda į Murakamio kūrybą. Jis šulinį neretai naudoja kaip "gyvenimo gylio", besiribojančio su mirtimi įvaizdį. Eilėraščio ritmas - kaip bangos. Visa įtampa pradžioje (kylanti banga), kulminacija -lūžtant keteroms, o pabaiga - putos ant kranto bangai nuslenkant atgal į rytojų, kurio, dar akimirką atgal, stovinčiam ant kranto galėjo ir nebūti.
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-02 11:43
Turint omenyje topines eilutes
'Ir reikalauja trypti šokį - nuo šulinio iki mirties.' bei visa kita, kas galbūt neturi visai jokios reikšmės, man čia atrodo visų laikų detektyvas... Antikinė, graikiška madona - kas ji? Atėnė? sStovi su kūdikiu ant iškeltų rankų, nežinau, turbūt šypso, kaip ir visos madonos ir nori tuo kūdikiu atsikratyti, bet neapsisprendžia... Jai nešalta? O kūdikiui? Jos apsisprendimas, kiekviena atsitiktina mintis, kiekvienas atsitiktinis vėjo dveltelėjimas, šviesos blyksnis cepelininių debesų properšoje gali būti lemtingi... Nužudys kūdikį ar nenužudys, šoks iš paskos pati ar nešoks?! O kas, jeigu ši madona apsimetėlė? Man sunku įsivaizduot klumpakojį trupiančią madoną. Ji serga psichine liga? Yra hiperaktyvi? Gal jin yra čigonė? Kas ji?! |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |