du

mes kaip du
nesąžiningai
apkaltinti
vargšai

išdrįsę pabandyti
dar kartą
prie ko nors
prisiglausti

įsidrąsinę puolam
vienas kitam
į glėbį

patikėję

eilinį kartą
kad

pasaulis
pasikeitė

ir pagerėjo

mes kaip du
apvogti benamiai
iš kurių pavogė
supelijusią
duoną

ir likusį
protą

pažiūrėję
bet kam

į akis
matom
paguodą

tai ko
niekad nematę

tai ką pamatyti

taip
norim

mes kaip
du į pietus
išskridę paukščiai

vieni du
nesurinkę būrio

užsimerkiam

ir lekiam
į tamsą

atsimerkti
daugiau

nesinori