-------_______--------________

Eilėrašti, nepyk,
bet jau nepakeliu Tavęs.
Taip atsitikę, jog regisi,
kaip niekuomet lig šiol kantrus,
bandau apvaikščioti tiesas
išpažintim į dangų, į žvaigždynus iškalbėtas.
ir nors pats sau nepatikėk –
erdvės tiek  daug,
kad ir dangaus su jo žvaigždynais nerandu –
išėjo (ar išeina?) Dievas su manim nebūti.
Ar ne dėlto, Eilėrašti,
jau ir Tavęs nepakeliu?